- pašaipinga
- pašaipi̇̀ngas, pašaipi̇̀nga bdv.
.
.
pašaipingas — pašaipìngas, a adj. (1) NdŽ kuris su pašaipa, kandus: Ir ta jo šypsena buvo negera, pašaipinga J.Balt. Staiga pašaipingas šypsnys nupleveno jos lūpomis rš. pašaipìngai adv. NdŽ: Jis į viską pašaipingai prisimerkęs žiūri rš … Dictionary of the Lithuanian Language